Kintamų palūkanų būsto paskolos palūkanų norma Lietuvoje dažniausiai susideda iš dviejų dalių: maržos ir bazinės palūkanų normos, paprastai 3 arba 6 mėnesių EURIBOR. EURIBOR nustatomas rinkoje ir jo nepakeisite. Marža – tai dalis, kurią nustato kredito davėjas, ir būtent ji labiausiai skiriasi tarp skirtingų pasiūlymų.
Kaip susidaro palūkanų norma
Formulė paprasta: palūkanų norma = marža + EURIBOR. Pavyzdžiui, jei marža būtų 2 %, o 6 mėn. EURIBOR – 2,922 %, metinė palūkanų norma bus jų suma. EURIBOR perskaičiuojamas sutartyje nustatytu periodiškumu, o marža paprastai lieka tokia pati visą sutarties laikotarpį.
Dėl to marža yra ilgalaikis sprendimas. Skirtumas, atrodantis nedidelis – kelios dešimtosios procento dalys, – per 20–30 metų virsta tūkstančiais eurų palūkanų. Tiksliai, kiek, parodo įrankis apačioje: įveskite paskolos sumą ir terminą, ir pamatysite, kiek kainuoja kiekviena maržos dešimtoji.
Ką rodo rinkos duomenys
Kredito davėjai maržų viešai neskelbia – jos nustatomos individualiai. Oficialiai prieinamas tik vidurkis: pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko statistiką, 2026 m. rugpjūtis naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma Lietuvoje buvo 4,16 %, o kintamų arba iki 1 metų fiksuotų palūkanų paskolų – 4,12 %. Tai visos rinkos vidurkis, ne konkretus pasiūlymas.
Mūsų rinkos pulsas papildo šią statistiką: jame rodoma mūsų klientų gautų ir patikrintų pasiūlymų maržos mediana – nepakanka duomenų. Kai duomenų per mažai, rodome tai atvirai, o ne pateikiame spėjimą.
Kas lemia jūsų maržą
Marža atspindi tai, kaip kredito davėjas įvertina riziką ir kiek nori jūsų kaip kliento. Didžiausią įtaką turi:
- LTV. Kuo didesnis pradinis įnašas, tuo mažesnė rizika ir dažnai mažesnė marža.
- Pajamos ir jų tvarumas. Pastovios, aiškiai dokumentuotos pajamos vertinamos palankiau.
- Kredito istorija. Uždelsti mokėjimai, net ir seni, gali didinti maržą arba lemti atsisakymą.
- Paskolos suma. Didesnėms sumoms kredito davėjai dažnai lankstesni.
- Turtas. Naujas butas didmiestyje ir sodyba atokiau vertinami skirtingai.
- Papildomi produktai. Kai kurie kredito davėjai mažesnę maržą sieja su sąskaita, atlyginimo pervedimu ar draudimu. Tokias sąlygas reikia įvertinti visos kainos kontekste.
- Konkurencija. Kredito davėjas, žinantis, kad lyginate kelis pasiūlymus, linkęs pasiūlyti geriau.
Kodėl tokie patys klientai gauna skirtingas maržas
Kredito davėjų kainodara skiriasi. Vienas tuo metu aktyviai plečia būsto paskolų portfelį, kitas – ne; vienas palankiau vertina tam tikrą profesiją ar regioną. Be to, galutinė marža dažnai priklauso nuo derybų. Todėl pirmasis gautas pasiūlymas retai būna geriausias, kurį galite gauti.
Kaip derėtis dėl maržos
- Turėkite kelis pasiūlymus. Derybos be alternatyvų – tik prašymas. Realūs kitų kredito davėjų pasiūlymai yra stipriausias argumentas.
- Lyginkite visą kainą, ne tik maržą. Maža marža su brangiais privalomais produktais gali kainuoti daugiau. Žiūrėkite į BKKMN ir bendrą mokamą sumą.
- Sumažinkite riziką. Didesnis įnašas, uždaryti nereikalingi kortelių limitai, bendraskolis – visa tai gali pagerinti sąlygas.
- Derėkitės prieš pasirašydami. Pasirašius sutartį derybinė galia mažėja. Vėliau maržą galima peržiūrėti, bet dažniausiai – refinansuojant.
Ką darome mes
Mes teikiame jūsų paraišką keliems kredito davėjams, gautus pasiūlymus sudedame greta ir deramės dėl maržos bei mokesčių, remdamiesi realiais konkurentų pasiūlymais. Jums nereikia pačiam lankytis keliuose bankuose ar kredito unijose. Rezultato iš anksto nežadame – kiekviena situacija skirtinga, – tačiau galutinį sprendimą priimate matydami visus pasiūlymus, o ne vieną.
Jei paskolą jau turite, maržą verta peržiūrėti. Daugiau – gide „Refinansavimas ir maržos peržiūra“.
Dažni klausimai apie maržą
Ar mažiausia marža visada geriausia?
Ne visada. Jei mažesnė marža reikalauja brangaus draudimo paketo ar kelių mokamų sąskaitų, galutinė kaina gali būti didesnė. Be to, verta patikrinti, ar marža nepadidėja nutraukus papildomą produktą.
Ar marža gali padidėti per sutarties laikotarpį?
Kai kuriose sutartyse numatyta, kad marža didėja, jei klientas nebevykdo tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, neperveda atlyginimo. Tokias sąlygas verta matyti prieš pasirašant.
Ar kredito unijų maržos skiriasi nuo bankų?
Kredito unijos ir bankai vertina riziką skirtingai, todėl tam tikriems klientams palankesnis gali būti vienas ar kitas. Iš anksto pasakyti negalima – tai parodo tik realūs pasiūlymai.
Marža ir laikas
Kredito davėjų kainodara keičiasi kartu su rinka ir jų pačių tikslais. Tas pats klientas skirtingu metu gali gauti skirtingus pasiūlymus. Todėl svarbu lyginti pasiūlymus, gautus tuo pačiu laikotarpiu, ir neatidėlioti sprendimo, kai geras pasiūlymas jau rankose: įpareigojantis pasiūlymas galioja ribotą laiką, nurodytą jame pačiame.
Patikrinkite savo situaciją
Bendros taisyklės parodo tik ribas. Kiek ir kokiomis sąlygomis skolinsitės būtent jūs, paaiškėja tada, kai kredito davėjai įvertina jūsų paraišką. Pradėkite nuo įrankio „Rinkos pulsas“, o tada perduokite situaciją mums.
UAB Būsto paskolų konsultantai yra nepriklausomas kredito tarpininkas, įrašytas į Lietuvos banko viešąjį sąrašą. Mes palyginame rinką, teikiame paraiškas keliems kredito davėjams, deramės dėl sąlygų ir pateikiame realius pasiūlymus greta, kad sprendimą priimtumėte matydami visus skaičius. Gaukite realius pasiūlymus – pradėkite rinkos radaru arba skambinkite +370 615 99944.
Dažni klausimai
Kas yra marža?
Marža – pastovioji kintamųjų palūkanų dalis, kurią nustato kredito davėjas. Prie jos pridedamas bazinis rodiklis, dažniausiai EURIBOR.
Ar marža keičiasi per paskolos laikotarpį?
Paprastai marža sutartyje nustatoma visam laikotarpiui. Ją pakeisti galima susitarus su kredito davėju arba refinansuojant paskolą.
Kokia šiuo metu marža rinkoje?
Viešai skelbiamos tik vidutinės palūkanos: 2026 m. rugpjūtis naujų būsto paskolų vidurkis Lietuvoje – 4,16 %. BP klientų patvirtintų pasiūlymų maržos mediana: nepakanka duomenų.
Ar galima derėtis dėl maržos?
Taip. Marža priklauso nuo rizikos vertinimo ir konkurencijos. Turint kelių kredito davėjų pasiūlymus, derybos būna veiksmingiausios.
