EURIBOR (angl. Euro Interbank Offered Rate) – bazinė palūkanų norma, rodanti, kokia kaina euro zonos bankai skolina vieni kitiems neužtikrintas lėšas tam tikram laikotarpiui. Ją administruoja Europos pinigų rinkų institutas (EMMI) ir skelbia kiekvieną darbo dieną. Lietuvoje beveik visos kintamų palūkanų būsto paskolos susietos su EURIBOR.
Kaip EURIBOR veikia jūsų įmoką
Jūsų palūkanų norma = EURIBOR + marža. Marža paprastai fiksuota, o EURIBOR sutartyje nustatytu periodiškumu atnaujinamas pagal tos dienos rinkos reikšmę. Dažniausiai Lietuvoje naudojamas 6 mėn. EURIBOR, rečiau – 3 mėn. arba 12 mėn. Pasikeitus normai, perskaičiuojama ir mėnesio įmoka.
Nuo ko priklauso EURIBOR
- Europos centrinio banko pinigų politikos ir bazinių palūkanų sprendimų;
- rinkos lūkesčių dėl infliacijos ir ekonomikos;
- tarpbankinės rinkos likvidumo.
Kai EURIBOR buvo neigiamas, daugelyje Lietuvos sutarčių jis buvo prilyginamas nuliui, todėl klientas mokėjo tik maržą.
Dabartinės reikšmės
2026 m. rugsėjis duomenimis: 3 mėn. EURIBOR – 2,635 %, 6 mėn. – 2,922 %, 12 mėn. – 3,247 %. Būsimų reikšmių niekas negali garantuoti, todėl planuodami paskolą įvertinkite, ar jūsų biudžetas atlaikytų ir aukštesnę normą – tai tikrina ir bankai, taikydami jautrumo testą.
EURIBOR nereikia painioti su ECB bazinėmis palūkanomis: jos veikia EURIBOR, tačiau tai skirtingi rodikliai. Planuodami ilgalaikę paskolą, vertinkite ne tik šiandienos reikšmę, bet ir kelių scenarijų poveikį savo įmokai.
Kadangi EURIBOR visiems vienodas, rinktis verta pagal maržą, mokesčius ir sąlygas. BP konsultantai parodo kelių kredito davėjų pasiūlymus greta ir paaiškina, kaip kiekvieną paveiktų EURIBOR pokytis.
Pavyzdžiui, 150 000 € paskolai 30 metų su 1,7 % marža: kai 6 mėn. EURIBOR 2 %, įmoka apie 690 €; pakilus iki 3 %, ji išaugtų maždaug iki 780 €.