Marža – tai kredito davėjo nustatoma palūkanų normos dalis, kuri kintamų palūkanų būsto paskolose pridedama prie bazinės palūkanų normos, dažniausiai 6 mėn. EURIBOR. Bendra palūkanų norma = EURIBOR + marža. EURIBOR kinta pagal rinką, o marža sutartyje dažniausiai nustatoma visam kredito terminui, nors kai kuriose sutartyse numatyta jos peržiūra.
Kas lemia maržos dydį
Marža atspindi kredito davėjo finansavimo kaštus, kapitalo poreikį, rizikos vertinimą ir pelną. Konkrečiam klientui ją labiausiai veikia:
- paskolos ir turto vertės santykis (LTV) – didesnis pradinis įnašas reiškia mažesnę riziką;
- pajamų dydis, stabilumas ir šaltinis;
- kredito istorija ir esami įsipareigojimai;
- papildomos sąlygos – pajamų pervedimas, draudimas, kitos paslaugos;
- turto tipas, vieta ir energinio naudingumo klasė.
Kodėl derybos vyksta dėl maržos
EURIBOR visiems klientams ir bankams vienodas, todėl pasiūlymus iš esmės skiria marža ir mokesčiai. Net kelių dešimtųjų procentinio punkto skirtumas per 25–30 metų gali virsti tūkstančiais eurų palūkanų. Kadangi marža paprastai galioja visą terminą, vėliau ją pakeisti dažniausiai įmanoma tik derantis su banku arba refinansuojant.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma 2026 m. rugpjūtis buvo 4,16 %. BP rinkos pulso mediana šiuo metu – nepakanka duomenų. Tai orientyrai, o ne asmeninis pasiūlymas: jūsų marža priklausys nuo jūsų situacijos.
Lygindami pasiūlymus žiūrėkite ne tik į maržą, bet ir į BKKMN, nes patraukli marža gali būti susieta su papildomų paslaugų reikalavimais ar mokesčiais.
BP konsultantai gauna realius kelių kredito davėjų pasiūlymus, derasi dėl maržos ir parodo sąlygas greta, kad matytumėte tikrą skirtumą.
Pavyzdžiui, jei 6 mėn. EURIBOR yra 2,2 %, o marža 1,6 %, mokėsite 3,8 % metinių palūkanų. Pasikeitus EURIBOR iki 2,5 %, norma taps 4,1 %, o marža liks ta pati.