Preliminari pirkimo–pardavimo sutartis – pirkėjo ir pardavėjo susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ji turi būti rašytinė ir joje turi būti nurodytos esminės pagrindinės sutarties sąlygos bei jos sudarymo terminas. Dažnai ji tvirtinama notaro.
Ką verta įrašyti
- tikslų turto aprašą su unikaliu numeriu ir kainą;
- pagrindinės sutarties sudarymo terminą, paliekant pakankamai laiko kredito procesui;
- avanso ar rankpinigių dydį ir grąžinimo sąlygas;
- sąlygą dėl būsto paskolos – kas vyksta, jei kredito davėjas atsisako suteikti kreditą ar vertinimas mažesnis už kainą;
- kas lieka bute, kada perduodamas valdymas, kaip apmokami komunaliniai mokesčiai.
Avansas ir rankpinigiai
Avansas paprastai įskaitomas į kainą ir grąžinamas, jei sandoris neįvyksta ne dėl pirkėjo kaltės. Rankpinigiai yra ir įrodymas, ir užtikrinimas: atsisakius sandorio dėl pirkėjo kaltės, jie gali likti pardavėjui. Tiksli pasekmė priklauso nuo sutarties formuluotės.
Kodėl ji svarbi kreditui
Kredito davėjai dažnai prašo preliminarios sutarties ar kito kainą patvirtinančio dokumento, kad galėtų pradėti vertinimą ir parengti įpareigojantį pasiūlymą. Todėl geriausia prieš pasirašant jau turėti realų supratimą apie skolinimosi galimybes ir laiką, kurio reikės.
Taip pat verta numatyti, kas apmoka notaro paslaugas.
BP konsultantai padeda įvertinti finansavimo galimybes dar prieš preliminarią sutartį ir pataria, kokį terminą bei sąlygas verta numatyti, kad kredito procesas suspėtų. Teisinę konsultaciją dėl sutarties teksto teikia teisininkai ar notarai.
Pavyzdžiui, preliminarioje sutartyje galima numatyti, kad jei kredito davėjas per du mėnesius nepatvirtins finansavimo, avansas grąžinamas pirkėjui.